Žmogiškojo kapitalo teorija
Darbuotojų žinios, įgūdžiai ir patirtis yra kapitalas — turtas, į kurį investuojama ir kuris duoda grąžą, nors balanse jo nematyti. Ši teorija keičia požiūrį į mokymus ir atlyginimus: tai ne sąnaudos, kurias reikia mažinti, o investicijos, kurių grąžą reikia matuoti. Įmonei tai reiškia, kad kompetencijų parengtumas turi savo rodiklius šalia finansinių.
Kompetencijos kaip turtas, ne sąnaudų eilutė
Žmogiškojo kapitalo teoriją šeštajame-septintajame dešimtmetyje suformulavo ekonomistai Schultzas ir Beckeris: išsilavinimas, kvalifikacija ir patirtis veikia kaip kapitalas — jų įgijimas kainuoja dabar, o grąžą (didesnį produktyvumą, uždarbį) duoda ateityje. Beckeris už šių idėjų išplėtojimą gavo Nobelio premiją.
Verslui svarbi jo skirtis tarp bendrojo ir specifinio kapitalo. Bendrosios kompetencijos (pavyzdžiui, buhalterija, programavimas) vertingos bet kuriam darbdaviui — apmokytas darbuotojas gali išeiti kartu su investicija. Specifinės kompetencijos (įmonės procesai, sistemos, klientai) vertingos daugiausia čia — jos ir kuria tvarų pranašumą, ir sunkiausiai atstatomos darbuotojui išėjus.
Investicija, grąža ir rizika — kaip ir kiekvienam turtui
Praktikoje teorija virsta trimis klausimais. Pirma, kiek investuojame: mokymų biudžetas, įvedimo į darbą laikas, mentorystės valandos. Antra, kokią grąžą gauname: produktyvumo pokytis, klaidų ir broko mažėjimas, greitesnis naujoko išėjimas į pilną pajėgumą. Trečia, kokia rizika: kur kompetencija laikosi ant vieno žmogaus ir kiek kainuotų jo netektis.
Iš to kyla valdymo rodikliai: kompetencijų padengimas kritinėse rolėse (kiek žmonių moka kiekvieną kritinį procesą), darbuotojų kaita ir jos kaina, mokymosi valandos ir jų ryšys su veiklos rezultatais. Esminis žingsnis — šiuos rodiklius nagrinėti kartu su finansiniais, o ne atskiroje „personalo ataskaitoje", kurios niekas neskaito.
Kur teorija duoda daugiausia naudos
- Kai verslo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo specialistų kvalifikacijos ir jų kaitos.
- Sprendžiant, ar mokyti savus žmones, ar samdyti parengtus iš rinkos.
- Vertinant „vieno žmogaus riziką" — procesus, kuriuos išmano vienintelis darbuotojas.
- Pagrindžiant mokymų biudžetą grąža, o ne tradicija „skiriame kasmet po tiek pat".
Žmogiškasis kapitalas mūsų sistemoje
Mūsų analitinėje bazėje darbo sąnaudos yra viena didžiausių savikainos dalių — ABC modelis parodo, kur darbuotojų laikas kuria pelną, o kur ištirpsta neapmokamose veiklose. Tai pirmas žingsnis nuo „atlyginimai yra sąnaudos" prie „žmonių laikas yra išteklius su grąža".
Kur tai svarbu klientui, į KPI rinkinį šalia finansinių rodiklių įtraukiame kompetencijų rodiklius: kritinių procesų padengimą, kaitą ir jos kainą, naujoko išėjimo į pilną pajėgumą laiką. Atsakomybės centrų logika čia ta pati kaip ir pelno rodikliams — kiekvienas rodiklis turi šeimininką ir „šviesoforą" Power BI ataskaitoje.
Kuo remiasi ši metodika
Norite pamatyti šią metodiką veikiančią jūsų duomenyse?
Pradėkite nuo diagnostikos — per 2-4 savaites parodysime, ką jūsų apskaitos duomenys jau gali pasakyti apie savikainą, pelningumą ir pinigus.
Susisiekti dėl diagnostikos