Activity Based Costing (ABC)

Tiesiogines sąnaudas priskirti produktui paprasta — medžiagos ir darbas matosi. Problema yra netiesioginės: administracija, sandėlis, logistika, pardavimai. Tradicinė apskaita jas „užtepa" vidurkiu ant visų, ir savikaina tampa fikcija. ABC metodas netiesiogines sąnaudas priskiria per veiklas — pagal tai, kiek kiekvienas produktas ar klientas tų veiklų realiai suvartoja.

Metodika / 1 grupė: svarbiausios
Kas tai

Sąnaudas sukelia veiklos, o veiklas — produktai ir klientai

Kaplan ir Cooper suformulavo ABC (angl. Activity Based Costing) kaip atsakymą į augančią netiesioginių sąnaudų dalį: kai pridėtinės sąnaudos sudaro trečdalį ar pusę visų, jų skirstymas proporcingai apyvartai ar darbo valandoms iškraipo vaizdą. Metodo logika: pinigus išleidžia ne produktai, o veiklos — užsakymų priėmimas, perderinimai, komplektavimas, pristatymai, pretenzijų nagrinėjimas. Produktai ir klientai tas veiklas suvartoja labai nevienodai.

Mažas užsakymas su specialiais reikalavimais suvartoja tiek pat administravimo, kiek didelis standartinis — bet tradicinėje apskaitoje „nusipelno" kelis kartus mažiau netiesioginių sąnaudų. Todėl vidurkinė savikaina sistemingai nuvertina sudėtingų ir pervertina paprastų produktų kaštus.

Kaip veikia

Nuo sąskaitų plano iki veiklų įkainių

Pirma, netiesioginės sąnaudos sugrupuojamos pagal veiklas: kiek kainuoja užsakymų administravimas, kiek sandėliavimas, kiek pristatymai. Antra, kiekvienai veiklai parenkamas matuoklis (angl. cost driver) — užsakymų skaičius, palečių kiekis, reisų skaičius. Trečia, suskaičiuojamas veiklos įkainis ir sąnaudos priskiriamos produktams bei klientams pagal faktinį suvartojimą.

Formulė
Veiklos įkainis = veiklos sąnaudos / veiklos apimtis (pvz., užsakymų administravimas: 60 000 Eur / 12 000 užsakymų = 5 Eur užsakymui). Produkto ar kliento savikaina = tiesioginės sąnaudos + suvartotų veiklų suma.

Rezultatas — pelningumo žemėlapis, kuriame beveik visada išryškėja tas pats vaizdas: nedidelė dalis produktų ir klientų uždirba didžiąją pelno dalį, o dalis „gerų" klientų, pažiūrėjus į pilną aptarnavimo kaštą, dirba į minusą.

Kada taikyti

Kur ABC duoda daugiausia naudos

  • Kai netiesioginės sąnaudos sudaro reikšmingą dalį ir produktai ar klientai labai skirtingi.
  • Kainodaros sprendimams: kurios kainos dengia pilną savikainą, o kurios tik atrodo pelningos.
  • Asortimento valymui: ką plėsti, ką branginti, ko atsisakyti.
  • Klientų pelningumo analizei, įskaitant aptarnavimo kaštą — pristatymus, grąžinimus, administravimą.
Kaip naudojame mes

ABC mūsų sistemoje

ABC yra mūsų savikainos modelio pagrindas. Iš kliento apskaitos duomenų (read-only) sugrupuojame netiesiogines sąnaudas į veiklas, parenkame matuoklius iš jau esamų sistemų — užsakymų, važtaraščių, sandėlio įrašų — ir suskaičiuojame tikrąją produktų, klientų ir padalinių savikainą. Ant jos statoma pelningumo analizė, atsakanti į du iš penkių vadovo klausimų: kas uždirba ir kas praranda pelną.

Diagnostikos „Pelno rentgenas" metu darome supaprastintą ABC versiją per 2-4 savaites — jos beveik visada užtenka, kad išryškėtų nuostolingi klientai ar produktai, kurių vidurkinė apskaita nerodė. Vėliau modelis tikslinamas ir atnaujinamas Power BI ataskaitose.

Šaltiniai

Kuo remiasi ši metodika

Norite pamatyti šią metodiką veikiančią jūsų duomenyse?

Pradėkite nuo diagnostikos — per 2-4 savaites parodysime, ką jūsų apskaitos duomenys jau gali pasakyti apie savikainą, pelningumą ir pinigus.

Susisiekti dėl diagnostikos